vaišės

váišės sf. pl. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, Btg, vaĩšės (2) Pv, (4) NdŽ 1. Š, L, LL150, 256, Rtr, Šlč, Slnt vaišinimas, vaišinimo iškilmės: Váišes, laidotuves, pabengtuves kelti JII73. Aš viešiuos váišėse J. Tokios čia tos mano vaišės A.Sal. Váišes suruošti NdŽ. Váišių stalas NdŽ. Išvirk bulbių neluptų, ot būs váišės geros Žr. Alaus padarys, talka be váišių nebūs Grz. Važiuoja an peržiūrų nuoteka su tėvais, váišės būna Alv. Váišes kasėjams pataisė – jug pavargę Krš. Visur y[ra] váišės, visur vaišino par visą kaimą Vgr. Reikėjo alaus išgerti po stuopką, be to nebūtų mus išleidę iš vaišių A1885,14. Kela tas pintuves jau su váišėms didelioms Rt. Nu didelės šventės būdavo jau váišės Yl. Meistruo kiauros váišės Krš. Prastos būt tos mūso váišės, al nepaniekinkiat Varn. Atsiuntė ne ant váišių čia – bandą gano Vgr. Einu į váišes visas apsikaišęs, nešuos macnumelio, skanio ėdimelio (d.) Lk. [Linarovio] pabaigtuvėms būdavo daromos vaišės – patalkys su alumi ir šokiais LTEVII32. Po kelių valandų vaišių tarp svečių pakilo toks smagus klegesys, jog sunku buvo besusikalbėti Žem. Svečiai buvo susodinti vaišių P.Cvir. Kai tik virtuvą nusipirksiu, būtinai priimsiu su vaišėmis V.Krėv. Aš tas, kurs lydi jus ne vaišių soduos – tautoj, audroj, dainoj ieškokite manęs B.Braz. Jis mus priims į vaišes S.Stan. Tik už váišes dėkavosim, už taboką garbę duosim JD846. Palydų váišės Jz. Pagrįžo numie stypos arba numirėlių vaišes bengti S.Dauk. Po kalnų žėlaunos váišės, par puse lūpų šneki Krš. Váišių [laidotuvėse] nepadarė, kap i negražu Pjv. ^ Senatvia ne váišės, vargai tikri, a tavie vaikai padės Rdn. Čia (žemėje) jau váišės, o tę (aname gyvenime) numai Vdk. Su vaikais ne váišės Krš. ║ išgertuvės: Tos váišės visiem rūpia, visi noria prigert Jd. Po váišių fermo[je] kada pareisi? Rdn. 2. Als, Vvr, Pln, Kdn svečių valgiai: Susineša váišių, nora paviešėti Pj. Iš namų nusiveždavo vaišès [į atlaidus] PnmŽ. Tiek váišių turu – pieno Rdn. O kokių váišių buvo pridėtà, ka niekas negalia pasakyti Vkš. Stalai linksta nuo váišių NdŽ. Visokių váišių stalai užkloti Kbr. Daba nebgal niekur begauti tokių váišių Žr. Ligonie kokios čia váišės: pienas, varškelė Krš. Viešnią pasodino gale stalo, ėmė dėti vaišes J.Paukš. Kvieslys gauna … geras váišes ir dovanas JR20. Lapė vartus atidarė, pakvietė įeit, váišių paragaut LKT196(Žvr). Vaišẽlės NdŽ. ^ Svečių váišės ligi vartų Jrb. Viešių váišės lig vartų Šts. Váišės yra lig pro duris End. Mylu gentys, gailu váišių Grg. ║ gėrimai: Anie tų váišių netrūksta, vis pagėrę Gršl. 3. prk. mušimas, pėra: Raminkiatės, be váišių neišliksite, vaikai, liaukiatės! Rdn. Váišių jau reik vaikams, i rėkant – neklauso nitnėkaičio Šv. 4. žr. viešės: Parvažiavęs į vaišes Jonelis skuba kuo greičiausiai apibėgti, apžiūrėti visas kerteles Žem. Vaikiukuo kas čia metus [kariuomenėje] patarnauti – váišės kaip jei Krš. Jei par Kalėdas išėjai ant váišių, tai tada paviržį i duos Mšk. Trijuose karaliuose vaišės jau praūžė, šeimyna paieškoma M.Katk. 5. A.Janul istor. dvaro prievolė išlaikyti ir vaišinti kunigaikštį ir jo vietininkus.

◊ bitẽlės váišės rš(Skdv, Vdk) toks žaidimas (sėdintis vyras laiko puoduką su alumi ir stengiasi jį perduoti kitam vyrui, o mergaitės rateliu bėginėja per jų tarpą ir stengiasi sukliudyti).